Thursday 16 October 2008

შემობრუნების წერტილი


ruseTTan omma iseT mdgomareobaSi Cagvayena, iseT wertilamde migviyvana, rom didi xniT gadadebuli warsulis gadafaseba da momavlis gansazRvra adre Tu sasurveli da aucilebeli iyo, axla aucilebeli da gadaudebeli gaxda. saqarTveloSi arc sabWoTa, arc postsabWoTa warsuli gansjis da Sefasebis sagani ar gamxdara. CavTvaleT, rom damoukideblobis miReba avtomaturad niSnavda sabWoTa memkvidreobisagan gaTavisuflebas. ki davukavSireT Cveni momavali „dasavleTs“ – evroatlantikuri usafrTxoebis sistemas da evropis kavSirs, magram ar davfiqrebulvarT imaze, rom aseTi momavlis arCeva Cvengan garkveul – da arc Tu mcire  – Zalisxmevas moiTxovs. K modernizacia Cvens miznad ki gamovacxadeT, magram ar gviTqvams, am modernizaciaSi xels ra gviSlis an es modernizacia rogor gvesmis. es sabWoTa da postsabWoTa gauazrebeli warsuli ki transformaciis da modernizaciis gzaze mZime tvirTad gvawevs. magaliTad, erT-erTi xelis SemSleli is aris, rom sabWoTa periodSi Camogviyalibda momxmarebluri cnobiereba, romelic cxovrebis maqsimalur standarts gulisxmobs Sromis minimaluri danaxarjis safasurad. meore is aris, rom Cveni azriT, 06-dan, naxmar opel veqtraze Tu gadavsxdebiT, ukve evropelebi varT, axal kompiuters Tu viyidiT, SegviZlia CavTvaloT, rom modernizaciam warmatebulad Caiara, anda, vTqvaT soflis meurneobis evropul standartebze gadayvanisaTvis 100 axali traqtoris sazeimod Camoyvana sakmarisad migvaCnia. modernizacia, romelic Cveni evropuli proeqtis nawilia, mxolod maSin SeiZleba gaxdes warmatebuli, rodesac kargad gvecodineba, kargad gveqneba gaazrebuli ra aris amisaTvis saWiro da ra Sromis daxarjvas moiTxovs igi Cvengan. Ggaazrebis, refleqsiis, Segnebis gareSe warmatebas ver mivaRwevT. Aaxla ki Cveni sazogadoebrivi azrovnebis erT-erT aspeqtze – politikur azrovnebaze minda vilaparako.

vardebis revolucia TiTqos imisTvis iyo mowodebuli, rom transformaciis procesi, romelic verc gamsaxurdias prezidentobisas (romelsac transformaciis da modernizaciis koncefcia saerTod ar hqonia), verc SevardnaZis periodSi (romelsac Tanamedrove saxelmwifos Sesaxeb warmodgena ki hqonda, magram breJnevis epoqis korufciuli garigebebis Cveva axal demokratiul rjulze umtkicesi aRmoaCnda), xarisxobrivad sxva safexurze aeyvana. SeiZleba bevri edavo postrevoluciur neoliberalur ekonomikur koncefcias, magram udavoa, rom is modernizaciis erT-erTi SesaZlo proeqtia sxva proeqtebs Soris. Nneoliberalur ekonomikur models TiTqos politikuri implikaciebic unda hqonoda: saxelmwifos minimaluri Careva ekonomikur procesebSi da aseve sazogadoebis bevri sxva sferos, magaliTad masmediis, maqsimaluri TviTregulireba saxelmwifos mxridan nulovani an minimaluri kontrolis fonze. magram neoliberaluri ekonomikuri modeli politikur planSi sabWoTa sazogadoebrivi politikuri azrovnebis gadmonaSTebs waawyda da masTan konfliqtSic movida. raSi mdgomareobda es sabWoTa gadmonaSTebi?

 

win daviT aRmaSeneblisaken!

2004 wlis ianvarSi, berlinSi vizitisas, sagareo politikis sazogadoebaSi gamarTul Sexvedraze, saqarTvelos prezidents, mixeil saakaSvils hkiTxes, saqarTvelo romeli evropa ariso, Zveli Tu axalio. saakaSvilis pasuxma nawilobriv arsebuli mdgomareoba da xalxSi gavrcelebuli azri aRwera, nawilobriv ki misi da ara marto misi, aramed zogadad  – rogorc Cveni Jurnalistebi ityvian –  qarTuli politikuri speqtris warmodgenebi asaxa. Ppasuxi aseTi iyo: saqarTvelo uZvelesi evropa ariso.

aseTi pasuxi gulisxmobs, rom saqarTvelo evropis nawilia ara misi mosaxleobis arCevanis, evropuli faseulobebis gaziarebis gamo, aramed Tavisi istoriidan gamomdinare, sakuTari Zalisxmevis gareSe. Cvens politikur azrovnebaSic sabWoTa azrovnebidan momdinare igive muqTaxoruli principi muSaobs: usafrTxoeba da keTildReoba mekuTvnis imitom, rom aseTi kargi var, saxelmwifoebriobis oriaTaswliani istoria maqvs da zezva da mzia pirveli evropelebi iyvnen. Tanamedrove samyaroSi ki amgvari argumentacia ar muSaobs.

„uZvelesi evropa“ Tavisi zezvaTi da mziaTi aisbergis mwvervalia, romelic imaze migvaniSnebs, rom qarTuli politika (xelisuflebas da opozicias Soris am mxriv gansxvaveba minimaluria  - opoziciis did nawils am kuTxiT Cempionobas veravin CamoarTmevs) zogadad warsulze da ara momavalzea orientirebuli.

 

 

warsulze orientacia postrevoluciur saqarTveloSi simboloebis doneze ki aisaxa, magram es simboloebi erTis mxriv politikuri azrovnebis gamoxatuleba iyo da aris, meores mxriv, politikuri azrovnebis ganviTarebas daRs asvams da politikuri azrovnebis modernizacias xels uSlis. daviT aRmaSeneblis saflavze fici, rogorc prezidentis sainauguracio ceremoniis nawili, wminda giorgis da promeTes Zeglebi TbilisSi Zalian konkretuli politikuri azrovnebis niSnebia. daviT aRmaSeneblis saflavze fici saqarTvelos ucxo Zalebisagan gaTavisuflebis da teritoriuli mTlianobis aRdgenis survilis simboluri dafiqsirebaa – oRond am simbolur aqts Tavisi implikaciebi aqvs. Ppirveli implikacia imaSi mdgomareobs, rom daviT aRmaSeneblis nikofsiidan darubandamde gadaWimuli saqarTvelo, kavkasiis da nawilobriv mcire aziis regionaluri „zesaxelmwifo“, Tanamedrove qarTuli politikuri azrovnebis garkveul idealad gvevlineba. formula „saqarTvelo gabrwyindeba“, romelsac bolo dros sul ufro xSirad ara marto eklesiis mesveurni da sxvadasva tipis tradicionalistebi, aramed opoziciuri politikosebi da mmarTveli partiis warmomadgenlebic iyeneben, am idealad dasaxuli Sua saukuneebis saqarTvelos momavalSi proecirebis mcdelobaa.  Sua saukuneebis saqarTvelo, romelic Cvens politikur azrovnebaSi idealad aris danaxuli, konstantine gamsaxurdias da levan sanikiZis nacionalisturi romanebis saqarTveloa qarTuli sabWoTa epoqis, warsuliT nostalgiuri da narcisistuli TviTtkbobis produqti. albaT ar aris gasakviri, rom Sua saukuneebis saqarTvelo, ramdenadac ar unda iyos Zvirfasi CvenTvis, Cveni istoriuli cnobierebisaTvis, Cveni vinaobisaTvis es periodi, modernizaciul modelad ver gamogvadgeba.

meore implikacia imaSi mdgomareobs, rom am siuJetis mTavari gmiri mefea – RvTivkurTxuli avtokrati. (samarTlianobisaTvis isic unda vTqva, rom prezidentis RvTivkurTxeuloba – misi eklesiaSi kurTxeva, iseve rogorc daviT aRmaSeneblis, rogorc politikuri simbolos gamoyeneba eduard SevardnaZem daiwyo. vardebis revoluciam ki am mxriv axali veraferi SemogvTavaza da SevardnaZis dawyebuli tradicia gaagrZela). RvTivkurTxeuli avtokratis figura ki verc zogadad demokratiulobis, da miTumetes, verc demokratiulobis neoliberalur versias verafriT miesadageba.

mesame implikacia imaSi mdgomareobs, rom teritoriuli mTlianobis aRdgena am siuJetSi Zalis gamoyenebiT xdeba, rac aseve veranairad ver eTanxmeba teritoriebis mxolod mSvidobiani gziT dabrunebis oficialurad deklarirebul princips. daviT aRmaSeneblis saflavze ficis simboluri Jesti sxva enaze gvelaparakeba, romelic ar aris modernizaciis gzaze mdgomi saxelmwifos da Tanamedrove politikis ena.

promeTes Zeglic analogiuri mniSvnelobis matarebelia – promeTe, romantizmis erT-erTi sayvareli figura, Tavisuflebis simbolo, qarTuli politikuri azrovnebis konteqstSi sinaTlis motanis – modernizaciis siuJetis gmiria. magram am siuJetSic modernizaciis matarebeli – cecxlis momtani – erTi gmiria. mkiTxvels mivandob imis gansjas Tu vin igulisxmeba am gmirSi, saqarTvelo, misi prezidenti Tu nacionaluri moZraoba, magram amas didi mniSvnelobac ar aqvs, imitom rom TavisTavad amgvari politikuri simbolo demokratiis da modernizaciis gzaze mdgari saxelmwifosaTvis aseve Seusabamoa.

wminda giorgis figura rogorc politikuri simbolo Tanamedrove politikur sivrceSi zviad gamsaxurdiam Semoitana. am siuJetSi wminda giorgi saqarTveloa, romelic kremlis urCxuls ebrZvis da amarcxebs (gamsaxurdias leqsikiT es „kremlis urCxulze amxedrebuli qemalisturi TurqeTi“ iyo, magram qemalisturi TurqeTi amasobaSi safrTxis magivrad strategiuli partniori gaxda da siuJetidan amovarda). kremlis urCxulTan brZola qarTul politikur simbolizms esmis rogorc sikeTesa da borotebas Soris brZola, sadac sikeTem unda gaimarjvos. Tanamedrove „dasavleTs“, miuxedavad politikuri mesianizmis dRemde arsebuli elementebisa, arc aseTi politikuri enis esmis. „borotebis imperiis“, „borotebis RerZis“ da „jvarosnuli omebis“ metaforika ki arsad wasula, magram „dasavleTs“, gansakuTrebiT globaluri ekonomikis pirobebSi, Zalian uWirs imis aRiareba, rom vTqvaT Cven erTmniSvnelovnad kargebi varT, xolo ruseTi erTmniSvnelovnad cudi. Cveni politikuri simbolizmi maTTvis gasagebi ar aris, magram dasavleTi mxars gviWers da SeiZleba mxari dagviWiros momavalSic imitom, rom Cven, ruseTisgan gansxvavebiT, igive faseulobebs vaRiarebT da am faseulobebiT cxovreba gvinda – oRond ara marto deklaraciebis doneze.

amitom, Cveni mizani is ki ar aris da arc SeiZleba iyos, vaCvenoT msoflios ra cudia ruseTi, aramed avaSenoT Tanamedrove saxelmwifo da swored imitom, rom Cven Tanamedrove saxelmwifos aSeneba SegviZlia, swored imitom, rom Cven dasavlur faseulobebs viziarebT da ara marto viziarebT, aramed am faseulobebiT cxovrebis da am faseulobebis dacvis Zala da unari Segvwevs, SegviZlia gavxdeT „dasavleTis“ nawili.

 

Cveni postsabWoTa politikuri miTologiis samive siuJeti: daviT aRmaSeneblis (idealurad warmosaxuli Sua saukuneebis saqarTvelo), wminda giorgis (saqarTvelo, rogorc msoflioSi sikeTis damcveli da sikeTisaTvis wamebuli qveyana) da promeTe, (saqarTvelo, postsabWoTa sivrceSi demokratiulobis pioneri) -   dRevandeli modernizaciis proeqtisaTvis verc simbolur doneze, verc am simboloebidan gamomdinare Sida an sagareo politikuri azrovnebis doneze verc dagvakmayofilebs da verc gamogvadgeba. samwuxarod, es arc postrevoluciur politikur elitas gauazrebia. am mxriv, igi gamsaxurdiasa da SevardnaZis politikis gamgrZeleblad mogvevlina. politikuri Sizofrenia – gansxvaveba deklarirebul kurssa da politikuri azrovnebis simbolur asaxvas Soris ki mosaxleobasac da im „dasavleTsac“, romlis nawilic gvinda gavxdeT, araerTgvarovan signalebs ugzavnis da iseT STabeWdilebas qmnis, rom Cveni sazogadoeba da „politikuri speqtri“, rogorc am sazogadoebis nawili, Tavis miznebSi, survilebSi da faseulobebSi bolomde ver garkveula.

 

 

am politikur miTologias kidev erTi da aranakleb seriozuli implikacia aqvs: es gaxlavT gmiris, meTauris, beladis figura. am figuris sabWoTa versia aseT suraTs gvixatavs: ai, Cven gvZinavs, Zia stalinis fanjara ki ganaTebulia, muSaobs, Cvenze fiqrobs, Cvenze zrunavs. Cveni movaleoba ki is aris, gviyvardes Zia stalini, davujeroT mas da mis brZnul gadawyvetilebebs. Tu ki eWvi Segvepara rameSi, ese igi xalxis mtrebi varT da gulagis arqipelagSi mogzauroba davimsaxureT. am figuris da suraTis qarTuli postsabWoTa transformacia imaSi mdgomareobda – da amaSi marto politikosebs ver davadanaSaulebT, pirvel rigSi, Cvens Tavs unda movTxovoT pasuxi, – rom pasuxismgebloba mTlianad sxvebs gadavabareT, Cven TviTon ki xelebi davibaneT. jer gamsaxurdia avirCieT 87%, mere didma nawilma vTqviT, rom gamsaxurdiam ver gaamarTla da SevardnaZes davuZaxeT, avirCieT aseve Zalian didi umravlesobiT, mere davuCoqeT kidevac da vexvewebodiT ar gadadgeo, mere SevardnaZec gadavayeneT da avirCieT „miSa“, aseve Zalian didi umravlesobiT. arCevnebis es dinamika (gnebavT saprezidento da gnebavT saparlamento) ki imas niSnavs, rom erTi beladis da erTi partiis kategoriebiT azrovnebas jer ver gadaveCvieT – da am arCeuli beladisagan velodebiT yvelafers, xoda am yvelafers rom ver viRebT – da bunebrivia, rom verc miviRebT, – morig belads gavistumrebT da imas vityviT, Cven ki varT kargebi, magram politikosebi ki cudebi aRmoCdneno. erTis mxriv, politikosebma ver moiSores eris winamZRolis ambiciebi, meores mxriv ki amomrCeveli ver gaxda amomrCeveli da ver gadaeCvia politikosSi winamZRolis da ara mis mier daqiravebuli saxelmwifo moxelis danaxvas. imis Zieba, vin ufro damnaSavea, didad Sedegiani ar iqneba, imitom rom „politikuri speqtric“ am sazogadoebis ganuyofeli nawilia da yvelasagan gansxvavebulad ver iazrovnebs. is, rom politikur „figuras“ WeSmaritebaze, gnebavT politikur WeSmaritebaze monopolia aqvs, ufro Wkviania, ufro brZenia da amitom mxolod man icis sad unda wavideT da rogor, saxifaTo iluziaa, romlisac, samwuxarod, politikosebsac da maT amomrCevlebsac vardebis revoluciamdec jerodaT da dRemdec jeraT. Aaxla ki movida imis dro, rom es iluziac warsulSi davtovoT. am azrovnebis dasaZlevad saerTo Zalisxmevaa saWiro  da aseve imis gacnobierebac, rom politikosebis daSvebuli Secdomebi Cveni Secdomebic aris – imitom rom Cven avirCieT, rom pasuxs am Secdomebze ara marto konkretuli politikosebi ageben, aramed Cvenc.

 

jorjiaz daiversiTi anu Zala erTobaSia

 

postsabWoTa politikuri azrovnebis kidev erTi da, albaT, yvelaze ufro mZime reliqti erovnuli politikaa. qarTuli nacionalizmi dRevandeli saxiT aseve sabWoTa periodSi warmoiSva – mis gamomuSavebaSi qarTulma samecniero da SemoqmedebiTma inteligenciam Seasrula didi da arc Tu saxarbielo roli. arasaxarbielo imitom, rom nacionalizmic sxvadasxvagvari arsebobs, xolo qarTuli nacionalizmi ara momavali nacionaluri saxelmwifos Seqmnaze iyo orientirebuli, aramed sakuTari warsuliT narcisistul tkbobaze. am narcisistulma tkbobam, romelic miTologizirebuli warsulis SeqmnaSi, patriotuli leqsis TqmaSi, lozungebSi, sadRegrZeloebSi, simReraSi da droSis frialSi gamoixateboda, yvela mniSvnelovani da mniSvnelobis matarebeli socialuri moqmedeba Caanacvla da momavalze fiqri, momavlis dagegmva momavalze ocnebiT Secvala. maSin, rodesac baltiispireli disidentebic da inteleqtualebic momavali damoukideblobis praqtikul gegmebs saxavdnen, qarTveli disidentebi da inteleqtualebi lozungebis enas verafriT gascdnen. am lozungebis enis gamoxatuleba mitingi gaxda – mitingi, romelic wesiT da rigiT xalxis erTi jgufis politikuri moTxovnebis gamoxatvis saSualebaa, saqarTveloSi ki politikosebis (gnebavT samTavrobo da gnebavT opoziciuri) da amomrCevlebis ritualuri, ufro sworad ki ritualizebuli erTobis – ara politikuri nebis, aramed politikuri azrovnebis Camanacvlebeli afeqtebis -  gamoxatvis saSualebad iqca. eleqtronulma mediam (gansakuTrebiT rusTavi 2-ma da imedma) es mitingi ukve yvela televizoris mqone ojaxSi Seitana. am saxifaTo tendenciis bolo gamoxatuleba omis dros gamarTuli mitingi iyo. is, rom am mitingze zogierTi gamomsvleli ruseTTan oms didgoris brZolas adarebda – afeqtis azrovnebaze gamarjvebis kidev erTi magaliTia. sworedAazrovnebis afeqtebis Canacvlebis gamo damoukideblobas urapatriotuli lozungebiT da ara axali saxelmwifos mSeneblobis gegmiT SevxvdiT. urapatriotuliT imitom, rom realur moqmedebas simboluri moqmedebiT vanacvlebdiT da gvegona, rom Cveni moqalaqeobrivi vali saqarTvelos sadRegrZelos yanwiT daleviT erTxel da samudamod moxdilia. urapatriotuliT imitomac, rom gvegona, Cveni „patriotizmi“ saqarTvelos sxva eTnosebis dakninebis xarjze unda gamovleniliyo. afxazebTan konfliqti, romelic sabWoTa periodSi latenturi iyo, swored im dros gaRvivda, xolo oseTis konfliqti gamsaxurdias nacionaluri politikis pirdapiri Sedegi iyo. gamsaxurdia groznodan gadmovasveneT da nikoloz baraTaSvilis da galaktion tabiZis gverdze didi pativiT davkrZaleT, imaze ki araferi gviTqvams, rom am adamianis politikam – romelzec dRes Cven vagebT pasuxs – saqarTvelos ganviTarebas da mis mTlianobas ara marto teritoriuli, aramed saqarTvelos mravalerovani mosaxleobis harmoniuli da mSvidobiani Tanacxovrebis gagebiT, umZimesi dartyma miayena. mavani kritikosi ityvis, es konfliqtebi xom rusebis mier Cadebuli naRmi iyoo, maTi gaRvivebuli iyoo, Torem Cven vina da osebi da afxazebi vinao. is, rom ruseTs imperiuli politikis ager lamis samaswlovani gamocdileba aqvs da am konfliqtebis gaRvivebisaTvis yvelafers gaakeTebda – naTelia. cxadia, rom mtrisagan mtrul saqciels unda moelode da imdeni Wkua gqondes TavSi, rom mis provokaciebs ar ahyve. magram arc is gamova Seni Secdomac mters gadaabralo da Tqva – yvelaferi imisi bralia, me kargi biWi varo. amgvari infantilizmi, miT umetes politikur azrovnebaSi, aqamdec saziano iyo da exlac sazianoa. isic unda gavigoT, rom rusebs konfliqtis zonebSi provokaciebis mowyobis saSualeba Cvenive nacionaluri politikiT Cvenc miveciT. Cven ver gamoviCineT sakmarisi goniereba, ver gamovnaxeT sakmarisi Zala imisaTvis, rom pirvel rigSi, afxazebis da osebisaTvis gvegrZnobinebina, rom Cven marTla erTni varT da ara mxolod bolodroindel ferad plakatebze, rom Cven gvesmis maTi SiSebis da safrTxeebis da mzad varT gaviziaroT isini. Gam mxriv, gamsaxurdias da SevardnaZis Semdeg arc postrevoluciur saqarTvelos SemouTavazebia araferi axali. piriqiT, gadaviReT klipi,  romlis avtorebma da monawileebma Rirsebis ordeni, maSasadame saxelmwifos oficialuri mxardaWera miiRes. am klipSi afxazeTidan devnili qarTvelebi afxazeTSi Zveli ikarusis avtobusiT brundebodnen, xolo am klipis mTavari gmiri axali qarTvelebi ki axal-axali jipebiT midiodnen zRvaze dasasveneblad – afxazi ki am klipSi arsad iyo.  konfliqtebis da omebis mere ki arc imisi Zala da unari gveyo, rom imisTvis mainc mogvexada bodiSi, rac maT winaSe davaSaveT. ki, isinic damnaSave arian Cvens winaSe – magram Cven Cveni danaSauli vaRiaroT da am danaSaulisaTvis vTxovoT patieba. viRacas SeiZleba bodiSis moxda ar moewonos, magram Rirseba, pasuxismgeblobis grZnoba, didsulovneba am SemTxvevaSi bodiSis moxda ufroa, vidre sakuTari danaSaulis miCqmalva an sxvisTvis gadabraleba. viRacas SeiZleba bodiSis moxda dagvianebulad moeCvenos, viRacas ki zedmetad idealisturad. arc erTia marTali, arc meore, radganac afxazebi da osebi arsad midian, gverdigverdze vcxovrobT da momaval urTierTobebze unda vifiqroT. Ppolitikuri realistebisaTvis ki ar is unda iyos ucxo, rom ruseTi afxazeTis aRiarebis Semdeg Tavs afxazeTis baton-patronad igrZnobs, afxazebi ki dRes Tu xval mixvdebian, rom is safrTxe, romelic egonaT rom qarTvelebisagan emuqrebaT, sinamdvileSi ruseTidan modis. ATundac amitom ar aris gvian gadavafasoT Cveni istoria, Cveni damokidebuleba erovnuli umciresobebis mimarT – gaviazroT, rom qarTveli, afxazi, osi, somexi, azerbaijaneli am qveynis erTnairi da Tanabari uflebebis mqone moqalaqeebi varT. gaviazroT da ara lozungebad gamoviyenoT, romlicas CvenTviTonve ar gvjera, dRes davrgaT is xe, romelic aT, oc an ocdaaT weliwadSi moisxams nayofs.

sasowarkveTa axla iseTive fataluri Secdoma iqneba, rogorc isev da isev gardasul dReTa didebis narcisistul tkbobaSi gadavardna. dRes unda gaviazroT warsulis gamocdileba, daskvna gamovitanoT warsuli Secdomebidan, vitvirToT am Secdomebis pasuxismgebloba da axali azrovnebiT daviwyoT axali saqarTvelos Seneba, romelic uZvelesi evropa ki ara Tanamedrove evropis nawili iqneba. amisaTvis sazogadoebrivi da politikuri azrovnebis Secvla ara erTaderTi, magram mniSvnelovani nabiji iqneba. SegviZlia amis gakeTeba? diax, SegviZlia.

No comments: